- klivičinti
- klivìčinti (-yti), -ina, -ino 1. tr. Ūd įkyriai prašyti, spirti, raginti: Antanas klivìčina Saulių, kad atiduot rąstus Alv. 2. intr. būti įkyriam, kaulyti: Toj tavo boba klivìčina ir klivìčina – sunku bus tau su ja sugyvent Krok. \ klivičinti; išklivičinti; paklivičinti
Dictionary of the Lithuanian Language.